KTU kartu su LSMU tyrėjais pasiūlė neinvazinį melanomos diagnostikos metodą. Remiantis 100 pacientų mėginių diagnostinių vaizdų analize, mokslininkų sukurta ir patentuota automatizuota diagnostinė sistema melanomą gali nustatyti didesniu nei 90 proc. tikslumu. Technologijai pademonstruoti sukurtas prototipas, tyrimai tęsiami klinikinėje aplinkoje.
Europoje melanoma yra penkta pagal dažnumą vėžio rūšis ir yra pagrindinė mirties nuo odos vėžio priežastis. Šiaurės Europoje nustatytas didžiausias mirtingumo nuo melanomos rodiklis: 3,8 iš 10 000 regione, kai sergamumas – 23,4.
Pirminio naviko šalinimas išlieka būtinas diagnozuojant melanomą, o sprendimas dėl operacijos paprastai grindžiamas dermatoskopiniu pažeidimo vertinimu. Tačiau odos melanomos diagnostikos tikslumas be chirurginės intervencijos siekia tik 65 proc. ir labai priklauso nuo tyrimą atliekančio gydytojo-dermatologo patirties.
„Mūsų metodo ir technologijos naujumas remiasi tuo, kad apjungiama diagnostinė informacija gauta skirtingais fizikiniais principais veikiančiomis neinvazinio vaizdinimo technologijomis. Pavyzdžiui, optinės spektrofotometrijos ir ultragarsine.
Remiantis gautais rezultatais galima teigti, kad KTU ir LSMU sukurta automatizuota sistema gali papildyti neinvazinius diagnostikos metodus, jau taikomus klinikinėje praktikoje, automatizuotai patikimai atskiriant melanomą nuo melanocitinio apgamo“, – teigia profesorius Renaldas Raišutis, Kauno technologijos universiteto (KTU) Ultragarso mokslo instituto Skaitmeninio modeliavimo mokslo laboratorijos vadovas ir Elektros ir elektronikos fakulteto Elektros energetikos sistemų katedros profesorius.
Tyrimo metu dviejų Lietuvos universitetų mokslininkai įvertino odos pažeidimų diagnostinius vaizdus gautus iš 100 skirtingų pacientų. Lyginant ir analizuojant sudėtingus odos navikų duomenis, užfiksuotus skirtingais metodais, mokslininkams pavyko sukurti naują diagnostinę sistemą, kuri atskiria melanomą nuo nepiktybinio naviko didesniu nei 90 proc. tikslumu.
„Efektyvi ankstyvosios stadijos piktybinių auglių diagnostika sutrumpintų tyrimui reikalingą laiką, todėl galima būtų ištirti daugiau pacientų per įprastajam tyrimui skirtą laiką“, – teigia R. Raišutis.
Pasak profesoriaus, nors naujoji diagnostikos sistema skirta medicinos ekspertams, jis mano, kad galutinio produkto kaina galėtų būti prieinama ir mažoms gydymo įstaigoms. Taip pat mokslininkai neatmeta galimybės, kad ateityje tokia sistema bus prieinama ir individualiems vartotojams namuose.
Remiantis tyrimų rezultatais, buvo sukurtas technologijos prototipas. Šiuo metu atliekami klinikiniai tyrimai, laikantis regioninio bioetikos komiteto patvirtinto klinikinių tyrimų protokolo reikalavimų.
Išradimas buvo užpatentuotas Lietuvoje (patento Nr. LT6670B), o pagal patentinio bendradarbiavimo sutartį taip pat paduotas ir JAV patentų ir prekės ženklų tarnybai.
Šis metodas ir technologija buvo sukurti įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „SkinImageFusion: Spektrofotometrijos ir ultragarso duomenų kompleksinės analizės metodas automatinei ankstyvajai piktybinių odos navikų diagnostikai atlikti“ (2017–2020), bendradarbiaujant Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (tyrėjų grupės vadovė prof. Skaidra Valiukevičienė) mokslininkams.
Tyrimo pagrindu buvo apgintos trys mokslų daktaro disertacijos.
Mokslinį straipsnį „Melanocitinių odos navikų diagnostika, derinant ultragarsinius, dermatoskopinius ir spektrofotometrinius vaizdo parametrus“ galima rasti čia.
